Projekto uždaviniai:

1. Organizuoti ir teikti individualias bei grupines konsultacijas asmenims, patiriantiems sunkumų asmeniniame gyvenime ir (ar) šeimoje, siekiant palaikyti jų emocinę bei psichologinę sveikatą ir stiprinti problemų sprendimo gebėjimus.
2. Organizuoti savitarpio pagalbos grupes, kurios suteiktų asmenims galimybę dalintis patirtimi, gauti emocinę paramą ir mokytis iš kitų, panašioje situacijoje esančių asmenų.
3. Skatinti bendruomenės narių įsitraukimą į projekto veiklas, siekiant kurti stipresnį socialinį tinklą ir padidinti bendruomenės atsparumą.
4. Sukurti integruotą paslaugų sistemą, užtikrinantį sklandų pereinamumą tarp įvairių paslaugų, atsižvelgiant į asmenų ir šeimų poreikius.

Projektui skirta – 11200 Eur.

Projekte pasiektų tikslų, uždavinių ir rezultatų apibūdinimas:

Projekto pasiektų rezultatų analizė atskleidžia ne tik kiekybinių rodiklių įgyvendinimą, bet ir reikšmingas kokybines tendencijas. Pateikiame išsamų projekto rezultatų vertinimą:

Kiekybinių rodiklių įgyvendinimas:

Individualios psichologo konsultacijos pasiekė ir viršijo planuotus rodiklius – suteiktos 124 konsultacijos 32 asmenims, kai buvo planuota 20-25 asmenims. Kiekvienam dalyviui buvo užtikrintos 4-6 nemokamos konsultacijos, kaip ir numatyta projekto plane.

Porų ir šeimų konsultavimo srityje pasiektas planuotas 60 konsultacijų rodiklis, o paslaugų gavėjų skaičius (10 porų ir 2 šeimos) viršijo pradinius lūkesčius. Šis rezultatas rodo aukštą paslaugos poreikį bendruomenėje.

Savigalbos grupių veikla taip pat pranoko numatytus rodiklius – dviejose grupėse, vietoj planuotų 15 dalyvių, aktyviai dalyvavo 18 asmenų. Kiekviena grupė sėkmingai įvykdė numatytą 12 susitikimų programą.

Pastebėtos tendencijos ir kokybiniai pokyčiai:

Ypač reikšminga projekto tendencija tapo dalyvių perėjimas nuo trumpalaikės prie ilgalaikės pagalbos – 9 asmenys ir 5 poros, pradėję nuo trumpalaikių intervencijų, nusprendė tęsti pagalbą ilgalaikėse programose. Šis pokytis iliustruoja projekto sėkmę įveikiant psichologinius barjerus ir stereotipus, ypač susijusius su vyrų požiūriu į psichologinę pagalbą.

Projekto metodologijos efektyvumą patvirtina tai, kad patrauklus, prieinamas ir palaikantis pirmasis kontaktas sukūrė saugumo jausmą, kuris paskatino dalyvius giliau įsitraukti į pagalbos procesą. Ši tendencija rodo, kad projektas ne tik pasiekė numatytus kiekybinius rodiklius, bet ir sukūrė tvarų pagrindą ilgalaikiams elgsenos pokyčiams.

Bendras projekto dalyvių skaičius (64 dalyviai) viršijo planuotą rodiklį (50 asmenų ar šeimų) 28%. Šis viršijimas, kartu su savanorišku dalyvių sprendimu tęsti pagalbą, patvirtina projekto paslaugų aktualumą ir kokybę. Dėl šios priežasties buvo priimtas sprendimas pratęsti savigalbos grupių veiklą iki 2025 m. vasaros.

Apibendrinant, projektas ne tik sėkmingai įgyvendino visus numatytus kiekybinius rodiklius, bet ir pasiekė gilesnių, kokybinių pokyčių bendruomenėje, keičiant požiūrį į psichologinę pagalbą ir kuriant tvarų pagrindą tolimesniam psichosocialinės pagalbos vystymuisi Klaipėdos mieste.

Projekto viešinimas:

Buvo vykdoma nuosekli viešinimo kampanija socialiniuose tinkluose Facebook bei Instagram. Socialinių pranešimų viešinimo rodikliai:

Socialinių įrašų pasiekiamumas – 64930 asmenys;

Socialinių įrašų pasiekiamumas – 233154 kartai (parodyti socialiniuose tinkluose);

Pasidalinimas socialinių įrašais – 142 kartai.

Taipogi parengtas ir publikuotas pranešimas spaudai, apibendrinantis projekto metu pasiektus rezultatus: https://ve.lt/gyvenimas/pagalbos-ranka-klaipedos-vyrams-zingsnis-i-pokycius

Projekto reikšmė visuomenei (jos tikslinei grupei):

Projekto reikšmė visuomenei atsiskleidžia per tiesioginį poveikį dalyviams ir platesnį socialinį pokytį bendruomenėje. Analizuojant projekto poveikį, išryškėja kelios esminės dimensijos.

Tiesioginis poveikis psichologinei gerovei:

Projektas pasiekė aukštus kokybinės pagalbos rodiklius – 90% savigalbos grupių dalyvių patvirtino pagerėjusią emocinę būklę ir gebėjimą spręsti asmenines problemas. Iš 32 individualias konsultacijas lankiusių asmenų, 24 patyrė ženklų pagerėjimą, 4 jautė nedidelį palengvėjimą, ir tik 4 nepastebėjo ryškių pokyčių. Šie rezultatai patvirtina projekto metodologijos efektyvumą.

Socialinės atskirties mažinimas:

Projektas reikšmingai sumažino dalyvių socialinę atskirtį, ypač per savigalbos grupes, kur dalyviai įvardijo sumažėjusį vienišumo jausmą ir pagerėjusį įsitraukimą į bendruomenę. Grupės nariai pabrėžė bendrystės svarbą, kuri skatino tarpusavio pasitikėjimą ir supratimą.

Metodologinis efektyvumas:

Projekto unikalumas pasireiškė per sistemiškai integruotą metodą, derinantį individualias konsultacijas su grupine dinamika. Individualios konsultacijos suteikė saugią, konfidencialią erdvę asmeninių krizių sprendimui (skyrybos, darbo praradimas, smurtas artimoje aplinkoje, artimojo netektis), o savigalbos grupės sustiprino socialinę sąveiką ir tarpusavio paramą. Šis sinerginis poveikis ne tik stiprino dalyvių psichologinį atsparumą, bet ir ugdė praktinius problemų sprendimo įgūdžius.

Stereotipų transformacija:

Ypač reikšmingas projekto pasiekimas – giliai įsišaknijusių stereotipų apie psichologinę pagalbą įveikimas. Dalyvių perėjimas nuo trumpalaikės prie ilgalaikės pagalbos (9 asmenys ir 5 poros) rodo esminį požiūrio pokytį, ypač tarp vyrų, įveikiant įsitikinimą, kad „vyras turi susitvarkyti pats”.

Ilgalaikis poveikis:

Projekto tvarumą iliustruoja ne tik spontaniškai susiformavę palaikymo tinklai tarp dalyvių, bet ir jų sprendimai tęsti pagalbą po projekto. Patrauklus ir prieinamas pirmasis kontaktas sukūrė saugumo jausmą ir pasitikėjimą profesionalia pagalba, kas atvėrė kelią ilgalaikiams pokyčiams dalyvių gyvenimuose.

Sisteminis pokytis:

Projektas prisidėjo prie platesnio visuomenės supratimo apie psichologinės pagalbos svarbą, formuojant ją kaip natūralią ir naudingą gyvenimo dalį. Šis kultūrinis pokytis kuria pagrindą atviresnei, empatiškesnei ir psichologiškai raštingesnei bendruomenei, kurioje pagalbos paieška tampa priimtina reakcija į gyvenimo sunkumus.

Projekto poveikis peržengia individualios pagalbos ribas – jis sukūrė precedentą efektyviam psichosocialinės pagalbos teikimui bendruomenėje ir prisidėjo prie sisteminio požiūrio į psichikos sveikatą formavimo. Šie pokyčiai ne tik sprendžia momentines krizes, bet ir stiprina bendrą bendruomenės psichologinį atsparumą.