VYRŲ VIENIŠUMAS – MIRTINĄ GRĖSMĘ KELIANTI EPIDEMIJA
Apie vyrų vienatvę ir vienišumą vyrauja daugybė nuomonių. Tai jausmas, kuris gali atsirasti, nepaisant to, ar žmogus vienas, ar apsuptas minios. Vienišumą galima išgyventi triukšmingoje žmonių draugijoje, tačiau nepatirti likus visiškai vienam.
Nors esame socialios būtybės, tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje daugėja vienišų žmonių. Kai kurie specialistai šią tendenciją net vadina mirtiną grėsmę keliančia epidemija… Kokios vyrų vienišumo priežastys? Ir kaip jas įveikti?
Vienišumo ar vienatvės priežastys gali būti įvairios. Dažnai vyrai jaučiasi vieniši dėl to, kad neturi artimų santykių su šeima, draugais, kolegomis ir kitais su jų gyvenimu susijusiais žmonėmis. Vieniši vyrai gali jaustis ir dėl to, kad dirba izoliuotą darbą, gyvena vieni, neturi pomėgių, kurie leistų susipažinti su naujais žmonėmis ir t. t.
Kaip ir daugumos kitų emocinių problemų, taip pat ir vienatvės priežasčių reikėtų ieškoti ankstyvoje vaikystėje. Specialistai aiškina, kad vaikas, kuriam stigo tėvų meilės ir dėmesio, vystosi lėčiau nei jo bendraamžiai, o patirtos neigiamos emocijos atmintyje įspaudą palieka praktiškai visam gyvenimui. Pradžioje vienatvės virusas gali ir neišsiduoti, tiesiog tūnoti pasąmonėje iki tam tikros ribos, o ją pasiekus, pasirodys visu gražumu.
Nieko nedarant situacija tik blogėja. Vienatvė gali sukelti neigiamų pasekmių:
-
- nerimą;
-
- depresiją;
-
- nemigą;
-
- sutrikdyti sveikatą;
-
- trukdyti užsiimti mėgstama veikla.
Tačiau vargu kuris suvokia, kad visi šie požymiai – tai organizmo gyvybinė reakcija, mėginant kariauti su vienatvės virusu.
Kaip vienatvė veikia vyrų sveikatą ir savijautą
Vienatvė nėra tik būsena, kurią galima įveikti, pralaukti ar tiesiog išgyventi. Ilgalaikis vienišumas gali turėti neigiamą poveikį vyrų sveikatai ir savijautai. Čikagos universiteto psichologas mokslų daktaras Johnas Cacioppo teigia, kad vienatvė, ypač vyresniame amžiuje, net 14 proc. padidina riziką mirti anksčiau laiko. Nemažas procentas, tiesa?
Vieniši vyrai stipriau išgyvena stresą, nes sunkiau atsipalaiduoja. Jų organizme kaupiasi itin didelis streso hormonų kiekis, kurie veikia tiek smegenis, tiek kūną. Dėl šios priežasties gali:
-
- suprastėti gebėjimas mokytis ar / ir dirbti;
-
- sušlubuoti atmintis;
-
- sutrikti širdies veikla ir kraujotaka;
-
- padidėti kraujospūdis;
-
- susilpnėti imunitetas;
-
- sutrikti miegas;
-
- padidėti rizika susirgti depresija;
-
- net paskatinti savižudybei.
Tai ką gi daryti, kad vienatvė nesibaigtų nepataisomais sveikatos sutrikimais ar net tragedija? Galima rinktis iš kelių variantų: laukti, kol atsiras žmogus, sugebantis tave išklausyti, arba kreiptis profesionalios pagalbos.
Kaip įveikti slegiantį vienišumo jausmą?
Psichologo ir filosofo Carlo Gustavo Jungo teorija teigia, kad pasaulyje nėra nė vieno žmogaus, kuris neturėtų kompleksų ir problemų. Tačiau svarbiausia užduotis ne išspręsti visas problemas ir įveikti kompleksus, bet sugebėti su visu tuo gyventi. Tą patį galima pasakyti ir apie vienatvę – svarbu sustabdyti bėgimą uždaru ratu. Ar tau tikrai patinka ši beprotiška kova su savimi ir nuolatinės beviltiškos pastangos kovoti su vienatve? Jei atsakymas, ne, gali išbandyti šiuos būdus:
-
- suartėti su savo šeima ir artimaisiais (jei tokių turi);
-
- užsiimti mėgstama veikla, kuri leistų susipažinti su naujais žmonėmis;
-
- prisijungti prie bendruomenių ar organizacijų, kuriose galima bendrauti su kitais žmonėmis;
-
- ieškoti specialistų, psichologų ar psichoterapeutų, pagalbos.
Labai svarbu suprasti, kad vienatvė stebuklingai nedings per vieną naktį, tačiau net maži žingsneliai tikslo link, padės pasijusti geriau ir atrasti savyje jėgų nepasiduoti.
Vienatvės prevencija – ką daryti vyrams, kad išvengtų vienišumo jausmo
Psichologas Clark E. Moustakas rašė, kad vienatvė žmogų lydi visą gyvenimą ir jis pats renkasi tai, kas jam yra geriausia. Tai reiškia, kad žmogus pats, be niekieno pagalbos, išgyvena tai, kas įvyksta malonaus arba skausmingo jo gyvenime. Tad ką daryti su vienatve? Kaip pasirinkti ją įveikti arba, jei įmanoma, išvengti?
-
- Stenkis išlaikyti artimus santykius su šeima, draugais, kolegomis.
-
- Užsiimk socialine veikla, pavyzdžiui, dalyvauk renginiuose, savanoriauk.
-
- Rūpinkis savo sveikata ir gera savijauta.
-
- Atrask hobį, kuris įtrauktų ir kitus šeimos narius, draugus ar kaimynų bendruomenę.
-
- Mažiau laiko leisk prie ekranų.
-
- Nustok save lyginti su kitais.
-
- Sukurk santykius pats su savimi.
-
- Pastebėjęs vienišumo būseną, skambink į emocinės paramos liniją.
Svarbu nepersistengti ir neperlenkti lazdos – kažkiek vienatvės nėra žalinga, kaip tik priešingai, kiekvienam žmogui per dieną būtinas laikas pabūti pačiam su savimi. Tačiau būti vienam ir vengti santykių su kitais – tai jau žalinga.